- vežinas
- vẽžinas, -à adj. (3b) DŽ, NdŽ, KŽ, OGLII185, Kv, Užv, End, -a (1) NdŽ kuris (ką darydamas) veža ar vežasi: Atplaukė jau ir laivas, kariuomene vẽžinas J.Jabl. Su dum vaikais parvažiavo vežinà DūnŽ. Vaiku vẽžinas išsileido į Raudėnus DūnŽ. Tėvas išvažiavo, račium vẽžinas JI661. Išmauna i Ciprijonas, veršiu vẽžinas Trk. Sunku arkliuo su volu vežinám eiti, prakaitas apninka veikiai Šts. Atvažiavo sviestą vẽžinas: šviežiausis, skaniausis Krš. Meistras iš Rietavo atvažiavo vẽžinas vyrų vežimu End. Kitą kartą buvęs gaspadorius ir gaspadinė. Vasaros čėstu anuodu ir išvažiavusiu į pievą, vaiku vežinu S.Dauk. Joškis kromu vežinas įsisuko į kiemelį Žem. Su verpele urielkos vežinas atvyko pri Budrio M.Valanč. Kuriais raštais vežinys penki viršiaus minėti pasiuntiniai iššliaužė atgal į Petropilę rš. Ji žino, kada jis (Vilius) grįžta ir kuo vežinas I.Simon. Kitą gadynę senų senovėje, pirm gimstant Kristui, žmonės iš šiltų kraštų leisdavosi ant laivų į marę ir vieni plaukdavo pardavinius (tavorus) vežini, kiti gi ant grobio, kiti kitaip pelnytiesi A1883,260. ^ Girti [šoferiai] važiuo[ja] – smerčiu vežinì važiuo[ja] Pvn.
Dictionary of the Lithuanian Language.